Bliuzo naktys

See you later, alligator

After while, crocodile. Nežinau, ar tai yra normalu, kai su tavim hotelio svečiai taip atsisveikina, bet neužmiršau atsakyti “after while, crocodile”.

Dar smagu būna sudaužyti 10 indų per dieną: 3 taures, 2 puodelius, ąsotėlį ir kt. Nors prieš tai ir buvo laisva diena, bet tai nesvarbu, nes čekės mūsų kaimynkos šauniosios išsitempė miestan. Sakoma, kad šukės neša laimę, bet žinant kaip mane lydi sėkmė gyvenime, tai pažiūrėsim kaip čia bus. Būtent šiandieną ir įsitikinsiu, ar mane lydi fortūna. Šiandien dalyvausime loterijoje su Peppe. Liepė man melstis ir labai labai norėt, kad laimėtume 5,5 mln eurų! Sakė jei laimėsim, tai neateis ryt į darbą ir negrįš daugiau į Maljorką. Aš irgi jo vietoj taip padaryčiau.

Ha ha ha. Nieko nelaimėjom. Tikrai labai netikėta. Reikėjo perspėt Peppe, kad man nesiseka gyvenime. Užmiršau.

2011 m. liepa 1 d.

Bliuzo naktys Maljorkoj

Mes važiuojam, tranzuojam į bliuzo festivalį

Geras oras ir šiltas vanduo.

Ten praleisim porą įdomių dienelių

Tikrai pora nuostabių naktų.

Bliuzo garsai per visą naktį

Turėtų būti smagu.

Varniai. Ežeras. Bliuzo festivalis.

Bliuuuuzo naktys!

Bliuuuzo naktys!

Taigi taigi taigis mano bliuzai Maljorkoj. Viskas būtų tobula tik bliuzas čia niekur negroja. Visur tik nekokia muzika skirta vyresnio amžiaus vokiečiams. O galėtų grot gitarėlės ir susirinkt „chėbra“ (kaip sako Arina) į pajūrį. Va čia tai būtų nepamirštamas festivalis! Mieli draugai, prašau, come to me – vynas čia lietųsi laisvai, nes jis čia pigesnis už vandenį arba Sangrijoj mus Moni skandintų. Padarytų ji mums tokias vonias Sangrijos, kad bliuzas dar gražiau skambėtų. Por favor, amigos, pasiimkit gitarėles ir come here! Nes man kažkaip čia bliuzai liūdnoki be jūsų. Pirma vat mano dienelė ir naktelė ir vėl su čekėm draugeškom ir Lambrusca. Jei jau kviečia, tai negražu atsisakyt. Kaip visada kalbam angliškai su Kristina, o mano draugeška Nikolė tyli, nes nemoka angliškai. Ir como siempre kalbant su Kristina visi pokalbiai baigiasi tuo, kad all men are bitches. Klausykit, bobos, kiek galima. Kaip pasakytų mano lietuvių kalbos mokytoja „išeikit iš savo kvadratinio mąstymo ribų“, nes visada vienodi pokalbiai apie tą patį tikrai nieko gero nežada ir maloniai nenuteikia, bet kai yra pasirinkimas ar būt vienai, ar būt su čekėm, tai nieko kito nelieka, o jei dar Lambrusco pasiūlo, tai oh well, okey. Gi reikia kažkaip bliuzo festivalį pradėti. O turėjau pradėti jį smagiau. Turėjau jį pradėti su danais, kurie taip pat dirba kažkur čia ir ateina dažnai pas mus cafe con leche išgert. Pagaliau JAUNI, ŽAVŪS ir MIELI, su kuriais galima pakalbėt ANGLIŠKAI, žodžiu, pirmi normalūs žmonės sutikti mano Maljorkoj. POR FIN! Jau antrą kartą susitarėm susitikt. Galvoju šį kartą jau tikrai reikia nueit su jais į „Rapha`s“. Kiek galima vienišaut. Ir ką jūs sau galvojat. Dengiu stalus. Dėlioju tas šakutes, peilius ir kitus daiktus (atrodo be galo be krašto). Virtuvėj suskamba telefonas. Kviečia mane Juan (virėjas). Sako Soralla, tau skambina. Galvoju interesting. Pakeliu ragą. Skambina mano danai. Sako mes žiauriai pavargę ir niekur nevarom. Nu galvoju sad sad very sad. Tai va taip ir teko praleist primąją bliuzų dieną su čekėm draugeškom.

Šiandien antroji bliuzų diena. Skamba dabar The Kinks – Louie Louie. Visą rytą dengiau stalus ir dainavau. Imituoju festivalį. Žiauriai smagus dalykas yra festivalis. Iš karto geresnė nuotaika. Parsivelku namo su savo Nikole, kuri vos paeina, šnirpščioja, kosėja ir čiaudo, bet nuotaikos ji man negadina šį kartą. Parbėgu pas Moni į chatą dainuodama ir surengiu festivalį. Viskas vardan jūsų: Varniai, ežere, Bliuzo festivali! Dieninis koncertas sakyčiau visai nusisekęs. Šį kartą išbėgus į koridorių su šluota nieko nesusitikau (kartą jau teko išbėgus į koridorių su tušinuku rankoj vietoj mikrofono susitikt kaimynų). Nusprendėm su Moni, kad būčiau kieta rock star. Dream on. Soralla. Maljorkoj nebent kieta būčiau, nes čia tokių tiesiog nėra. Kaip sakant, gera pradžia pusė darbo. Taip kad tikiuosi gerai užbaigti festivalį! Dar laukia visa naktelė ir dienelė.

O dienos tai tikrai kaip festivaliuose – šokinėji kaip zuikelis per bangas ir gulinėji saulėj.  Žmonės, gera žinia ta, kad antra savaitė Maljorkoj milijoną kartų geresnė, nei pirmoji! Parėjusi iš savo pragaro virtuvės dar jaučiu kojas (nors dar vis nepavyksta neužmigti ir sulaukti, kol M pareis iš darbo ir kai ji grįžta sugebu tik kažką suburbėt neaiškia savo kalba). Taip pat pradedu jau kolekcionuot savo miegančios foto, kurias vis M padaro. Labai smagu jai matyt. Įdomu tai, kad miegu vis ta pačia poza. Niekada nesu turėjusi tiek daug nuotraukų, kuriose miegu. O Peppe tai visiškas draugelis/tėtis mano. Muy bien. Sakė kitą vasarą atvažiuot su sese. Seriously, DREAM ON.

Beje, aš nežinau ar čia tas klimatas mane taip gerai veikia, ar kas, bet kokius gražius sapnus sapnuoju pastaruoju metu, nors imk ir įsirėmink juos! Miela mano pasąmone ir vaizduote, myliu jus. Besitos para ustedes. Visada žinojau, kad mano laki vaizduotė, bet kad pasąmonė dar taip gražiai veikia, tai nežinojau. Ryte prabudus net smagiau mautis juodą sijoną, per didelius marškinius ir liemenę ir šuoliuot į darbą. Nors ir esu pasiuntinukė vis dar. Šiandien einant į darbą turėjau nupirkt „Ultima hora“ laikraštį Peppei, o vakar ėjau jam ir virėjui Juanui pirkt cigarečių. Ak, sunkus tas vergų gyvenimas.

Festivalis tęsiasi su Electric Light Orchestra – Evil Woman ir Wicked Jazz Sounds Band.

Bliuzo naktys

Bliuzo dienos

Pragaro virtuvės ypatumai (arba Svynis Todas)

Kai labai labai labai LABAI nesinori

Bučkis Arinai ir The Road Band,

Š

2011 m. liepa 2 d.