Kai nori apturėt saldaus miegelio siestą, to negali padaryt, nes viešbučio telefonas inirtingai skamba (mintyse pagalvoji eikit jūs visi velniop, bet jis vis tiek skamba). Tada atsikeli kaip ragana ir supranti, kad ramaus gyvenimo čia tikrai nėra. Tai buvo Sorayos žodis.
Skiriu šiai popietei dainą:
Arthur Russell - This is how we walk on the moon
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą