Sacra (čekiškai fuck it)

SACRA, kaip pasakytų mano nauja bedradarbė Nicola. Mergaitė mat atvyko iš čekijos pasitobulinti savo anglų kalbos žinių, bet man jau dabar jos gaila, nes čia gi NIEKAS nekalba angliškai, o ji pati angliškai moka tiek, kiek aš ispaniškai, o tai reiškia, kad ji nemoka angliškai. Aš jos klausiu "why did you decide to come to Mallorca?", o ji man sako "yeah...it`s very hot". Total misunderstanding. Tada galvoju gerai, mes puikiai sutarsime. Nepaisant to, kad nelabai susišnekam. Dabar jai pirma savaitė ir aš ją užjaučiu kaip niekada gyvenime nieko nebuvau užjautusi. Vargšė plauna visad indus dabar ir tupi kaip pelenytė elenytė virtuvėje, o aš jau mat esu pakilusi Peppe akyse. Manęs net paklausė kur norėčiau dirbt, ar virtuvėje ar lekštes nešiot. O man dabar jau vienas malonumas lėkštes nešiot, šypsotis vokiečiams ir apsimetinėt, kad viską suprantu vokiškai. Visada "ja, ja", "was mochten sie trinken?", "zwei cola, ja?", "wasser mit gas oder ohne gas?" okey, okey, ja ja, sehr gut, ales klar. Dirbtinė šypsena nepalieka veido. Kažkada bėgiodama po savo rūsius prisiminiau puikiai man tinkančią "Queen" dainą "inside my heart is breakin`, my make up maybe fakin`, but my smile still stays on" ir dainuoju sau savo klaidžiuosiuose tamsiuosiuose rūsiuose iš visos širdies. Na, taip taip. Skamba baisiai jau dramatiškai. Turbūt atrodo, kad čia be galo jau perdedu, pridedu ir panašiai, bet darbas pragaro virtuvėje tikrai ne kažką. Jau ir mamukui skauda širdį ir vis kartoja man šeima, kad sesei salotas skinti irgi nebuvo lengva, bet išgyveno. Vargšės mes su sese. Kvaišelės vištelės norėjom išmėgint vergovę. Visiškai neguodžia manęs tokie žodžiai ir beje, ačiū mamai už paskatinamasias žinutes, kurias siunčia Monikai. Dabar išėjau laimės ieškot į savo miestą ir palikau M skaityt mamos padrąsinamasias žinutes. Tikiuosi, kad jos padės M išgyventi.
Gera žinia ta, kad šį rytą užbraukiau septintą dieną mūsų buvo čia!!! Keletą dienų prieš išėjau į miestą, nes galvoju jau metas apsipirkti, tad mano pirkinių maišelyje atsirado:

• ispaniškas "Vogue" (aš nežinau ar mane veikia mano darbas, bet net žurnalas pasirodė nekoks. Net manekenės atrodo negražios fotosesijose)
• anglų - ispanų žodynėlis, kuris nuo šiol visada su manimi
• 2011m kalendorius, kuriame braukome kiekvieną čia praleistą kalendorinę dienelę

Geriausias faktas tas, kad visa tai išėjo nusipirkt už arbatpinigius, kuriuos davė Peppe aną savaitę. Stengiausi, vergavau ir man buvo atlyginta! Tik dabar jau dvi dienas nedavė man paskatinamųjų centų. Matyt todėl, kad kaip visada susifailinau ir pradariau ne tą vyno butelį, kurį reikėjo. Vietoj pigiausio pradariau brangiausią. Bėda bėdelė. Net ant kortelės užrašė, kad niekada daugiau nesumaišyčiau vynų. Normalu. Bet vis tiek jis geras, nors ir kartais atrodo, kaip visiškai crazy man, bet pats sakė, kad jis yra šuo, kuris nekanda. Visada manęs atsiprašo vakare, kad šaukė ir kad yra tiek daug darbo perdon perdon...Tai kas man belieka "todo esta bien.it`s okay".  Negaliu prieš jį pasipriešinti, kai duoda man saldainį ir dar paklausia ar turiu pinigų laisvadieniui. Dar neįsidrąsinau pasakyti "necesito dinero", bet kitą kartą taip ir padarysiu! Tegu atlygina man mano žaizdas bent jau pinigais. Sakoma, kad laimė nematuojama pinigais, bet Maljorkoj būtent tai ir padeda išgyvent.
Šiandien man lasivadienis. Miegojau iki begalybės...kol nepradėjo skambinti kažkas telefonu į mūsų kambarį. Nesupratusi, kas vyksta, pažadinau M. Ji prabunda. Sako čia telefonas skamba. Už sekundės pašoka iš lovos ir pradeda panikuot, nes pirmą kartą sulaukėme šefo skambučio į savo kambarį. M pramiegojo savo nuostabujį darbą. Kiek streso vargšei mano draugei. Bijojo net išeit iš kambario po to. Parnešiau pietums jai pyrago ir bananą, kad labai neliūdėtų, o aš tuo tarpu kaip visada prisikroviau pilną lėkštę keisto maisto. Šį kartą makaronų, keistų salotų, bandelę. Como siempre pusę maisto išmečiau laukan ir nuėjau pasiimt ledų ir arbūzo. Šiokia tokia atgaiva sielai, o dabar geriu Sangria kabake "Europa", tam kad galėčiau pasinaudoti internetu savo laisvą dieną.
Laisvadienis yra pati geriausia diena, kokią kada nors galėjau įsivaizduoti! Vakar Juaquin (virėjas) sako, tai ryt tau fiesta, Soralla? Aš tik SI SI! Baigusi darbą išbėgau persirengti ir tiesiai į Mojito party. Buvo mintis šokt tiesiai į į jūrą su visa savo gražiąja uniforma, bet mano nauja bendradarbė Nicola to visiškai nebūtų supratusi ir šiaip vos vilko kojas po darbo. Padarysiu tai manana. O jau mūsų Mojito party, tai nerealus. Barmenės mūsų apsirengusios atėniškais kostiumais. Skamba "I got a feeling that tonight`s gonna be a good night", "Sexy bitch.damn girl" ir pan. Tūsas vyksta. Šoka 10 pagyvenusių vokiečių ir visi apsimeta kaip čia smagu ir nerealu. Taigi, toks buvo mano pirmasis party Maljorkoj: Cuba Libre, 2 čekių ir vieno virėjo kompanija, 10 pagyvenusių vokiečių, tragiškai dainuojantis Juan karaoke, klaikus DJ DANY (vien vardas daug ką pasako) ir party užbaigimas prie jūros ant mėlynojo gulto. Nereali mano FIESTOS pradžia. O dabar jau kaip ir įpusėjo mano fiesta. Man liko: pusė laisvadienio, pusė stiklinės Sangrios ir dar milijonas darbo dienų, savaičių.
Ispanai juokingi tuo, kad nesvarbu, kiek kartų susitiktum su jais per dieną ar per 10min, jie visada tau pasakys "Hola, que tal?". Na taip, čia dar būtų nieko, bet kadangi aš dirbu tarp vienų diedų, tai jie manęs dar prie "Hola, que tal", visada dar prideda "tienes novio?". Turiu aš tų vaikinų visam pasauly - por todo el mundo! O jie tada, bet Maljorkoj juk neturi? Sakau turiu. Tai sako turėsi ir antrą. Dios mio, kiek galima su tais novio! ISPANAI, GO AWAY, LEAVE ME ALONE. Man reikia LIETUVIO vyro!
Baigėsi Sangria ir artėja valanada, kai reikės eiti valgyti vakarienės.
Šaukiuosi Mafijos pagalbos!
Baigiu su Michael Franti - Love invincible.

Mūsų vokiečių kaimo ypatumai:

Ispanai TIKRAI nemoka anglų kalbos. COOL DRINKS ar COLD DRINKS - COOLD DRINKS (wtf??) ir ice CREAMS??!

Mano laisvalaikis:

Kai tuo tarpu M darbe:

 

Karštai,

Š