Aš tai jo vietoj taip nesakyčiau, nes „rūmuose“ tikrai niekas nevyksta lėčiau. Čia visur bėgimo žingsneliu viskas vyksta. Galbūt nevyktų, jei Peppe nebūtų Peppe. Mano crazy man (kaip visi aplinkiniai sako, kalbėdami apie jį) šiandien dar kartą įrodė, kad toks ir yra. Šiandieną pavadinčiau „Tyliąja diena“. Jei ispanai pasisveikinant nepaklausia kaip laikaisi, vadinasi čia kažkas ne taip. O „ne taip“ tikrai pajaučiau šiandien. Mat vakar užmiršau padaryti porą darbelių vakare, už tai nubaudė mane ir nesikalbėjo su manim mano šaunusis bosas. Puiki diena. Seniai jau buvau patyrusi tokią įtampą. Šiandien ta diena. Ta blogoji. Nors nieko šiandien nesudaužiau. Labai sveikintina, Soralla.
Beje, pagooglinau tą dainininkę, dėl kurios tapau Soralla. Pasirodo, ji ne Soralla, o Soraya. Soy tonta! Pusę dainos paklausiau, ne daugiau. Net neatsimenu, ar labai baisiai ji dainuoja, ar šiaip nepatiko. Pamenu tik tiek, kad ji garbanotais plaukais. Pliusas.
P.S. Keista, bet mūsų Can Picaforte šiandien dainavo kažkokia juodukė blizgančiais raudonais bateliais ir raudona suknele. Ne, čia ne keista. Keista tai, kad pirmą kartą šiandien čia girdėjau moteriškę dainuojant ir nuo jos balso net šiurpuliai perbėgo per kūną: „Freedom! Freedom! Freedom!“
Moby – In this world
Nighty night, Moby.
Buenos noches, Pep.
Labanakt,
Š
2011 m. liepa 7 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą