Išsiruošėm į patį gražiausią pasakiškiausią miestelį, kuris puikuojasi tuo, kad jo vienuolyne kažkada gyveno Šopenas su savo meile. Eini ir visur Šopenas. Lenkas. Nieko neturiu prieš Šopeną, tikrai, bet miestukas tikrai turi daugiau kuo didžiuotis, o ne vien tuo, kad jame kompozitorius su savo meile praleido vieną blogiausių metų savo gyvenime (taip sakė jo mylimoji ir parašė net knygą apie tai). Ten pilna gėlių visur. Ant sienų. Ant žemės. Vijokliais ir kerpėm apaugę viskas. Taip pasakiška ir jauku. Ir baisiai karšta, nes ten jūros nėra, o tik kalnai kalnuoti, o pakalnės nuplikę, todėl vaikščiojom visur su vėduoklėm (buvo priedas prie laikraščio "Ultima hora", kurį pirkau Peppei). Vakar tikrai pajutau, kad esu Ispanijoj, nes jau jaučiausi kaip koks kirminėlis užsikasęs karščiu. Nors ten ir kaimelis, bet vis tiek sugebėjom nuėjusios į nuostabų karališką parkelį sutikt du vaikinus, kurie atsisėdę pačiam nuostabiausiam parke repavo ir įrašinėjo savo improvizacijas ispaniškai. Žaidėm su jais išlikimą. Jie nugalėjo ir mes išėjom už kokio pusvalandžio, kai jie pradėjo breiką šokt. Jou jou jou reperiu Ispanijoj gimiau "Tengo diez y siete anos y no trabajo", "cono", "puta"...pagavai ritmą?? Labai smagu, kai žmonės galvoja, kad nesupranti ispaniškai.
Princesių ir princų mieste įgyvendinom vieną darbų iš Honey B sąrašiuko: NUSIPIRKOM LEDŲ. Patys skaniausi čia valgyti ledai. Tad, NUSIPIRKTI LEDŲ - CHECKED! Ir dar fėjų miestelyje sugalvojom po norą ir įmetėm po centą į fontaną. Noras privalo išsiplildyti. Kur nors bent jau turi sektis gyvenime.
O vėliau apvaikščiojusios visaip kaip įmanoma Valldemossą, atsisveikinom su ja, pamojom rankele ir išvažiavom į Palmą ir tada jau atgalios į savo kaimą.
Iki tol buvau antroj geriausioj vasaros dienoj. Tada dar nuėjom prie jūros savo vokiečių kaime, tada atėjo mūsų čekės draugės su pačia blogiausia naujiena: "I have bad news. You tommorow no free day" (mano Nikoles laužyta anglų kalba). KĄĄĄĄ? Viskas buvo taip tobula. Galvojau miegosiu visą dieną ir bus dar viena nuostabi diena. Ir ką jūs sau galvojat. 9h ryto Soralla jau įžengia į restoraną su savo nešvaria uniforma, pačia rūškaniausia mina ir neišsimiegojusiu viedu. "Lo siento, Soralla. Juan bla bla bla...". Esmė tame, kad mūsų nuostabusis šaunusis menedžeris neleido turėt dviejų laisvadienių mum, nes čia yra nesąmonė du laisvadieniai. Taip negali būt. Nuostabu. Tad sveikas, "Dunamar" viešbuti ir iki kitų kartų pačios geriausios vasaros dienos!
Nieko tokio. Viskas gerai, nes "I feel music in your eyes, rainbows in your ears. How could hevean ever be like this. A MIRACLE EXISTS!"
Back on the road with you, babe!
"Dunkin coffee" nelygu "Sturbucks". Still, ispanišką variantą išbandėm ir duodam duoklę reklamai:
Meilė ir mirtis Veronoje (arba karštis Valdemosoj):
Nusipirkti ledų - CHECKED!
Perdon, bet norų garsiai negalima sakyti. Noras žinomas tik man, lietuviškam 1ct ir fontanui.
Princų ir princesių miestas atrodo daugmaž šitaip tik dar gražiau:
O aš jo valdovė! "Queen of fu*** everything"
Nes neįdomu fotkintis su Šopeno statula kaip medžiui.
Einam einam su Moni gatvelėm. Landžiojam visur kur. Ir staiga girdim kažkas groja fortepijonu. Sėlinam sėlinam. Ką jūs sau galvojat??! Gyvas Šopeno koncertas. Baisiai žaviai šurpuliukai kūnu bėgo. Įsiamžinam. CHECKED.
Mano draugė Super Žvaigždė.
Baigiam dieną pasislėpusios, nes jau ne kažką sėdėt Palmoj vakare ir jaust karštį.
Bučkis, euras ir bulkutė (iš Dunamaro šįryt kepta su Nutela),
Š
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą