Into the wild, into the wild, my love

Into the Wild (night) Part 1

Sekmadieniai ir pirmadieniai yra dar kartą viešai skelbiami pačiu geriausiu savaitės metu, nes sekmadienį:

1. Peppei laisvadienis (tai reiškia, kad darbe nebus jokio streso ir viską baigsim laiku; taip ir buvo)
2. Kai turi keltis 6h ryto, būna lengviau nei yprastai, nes žinai, kad ryt laisvadienis
3. Gauni 10 eurų nuo viešbučio svečių už tai, kad pasakei vieną ispanišką sakinį ir nusišypsojai
4. Vakare nuėjus į barą „Baracuda“ prie kito staliuko sėdėjo mano viešbučio svečiai. Jau beveik pripratau visur susitikti žmones iš savo viešbučio ir su jais sveikintis (nejaukiausias susitikimas turbūt buvo plaukiant jūroj. Taip plaukiu ir girdžiu vokietis iš mano „Dunamaro“ sako – Hallo). Taigi, pasisveikinau su savo svečiais ir toliau sėdim su Monika. Po kokių 10min barmenė atneša kažkokio neaiškaus maljorkietiško žolelių gėrimuko. Sako, čia nuo ano staliuko (nuo mano svečių). Mano viešbučio svečiai išprotėję.
5. Išėjus iš „Baracudos“ patraukėm link ledainės netoli mūsų viešbučio, galvojam gal duos ledų mum ten. Gaila, jau buvo užsidaręs mūsų ledų rojus, bet tada praėjom pro piceriją, esančią šalia mūsų viešbučio. Einam pro šalį. Kaip visada padavėjai šaukia iš kilometro HOLA, QUE TAL? Mojuoja, kviečia užeit. Po to atbėga. Sako užeikit, užeikit. Galvojam puiki proga susidraugaut, kad kitą kartą galėtume ateit nemokamos picos. Užeinam. Naują ispanišką „paprotį“ sužinojom – chupitos besitos.
6. O galiausiai išbandėm antrą pasilinkminimo vietą mūsų kaimo – „Charly`s“. Viską gi reikia išmėgint. Šiaip tai jei „Charly`s“ būtų Vilniuj, tai ten net kojos nekelčiau (nes „Sexy bitch.I got a feeling“ ir t.t. manęs visai nežavi), bet jei jau esu Maljorkoj, tai reikia viską išmėginti.  

Grįžus namo po mūsų įdomiosios naktelės, jau buvo ankstus pirmadienio rytas, tad HOLA, EL DIA LIBRE. Kiekvienas laisvadienis yra vis kitoks ir visada savaip įdomus. Prabudusios pusę 10h ryte dar spėjom nubėgt pavalgyt pusryčius. Tada grįžusios atgal gulėjom ant lovos kokias 15min ir dejavom kaip tingim ką nors daryt ir kur nors važiuot, bet ispaniški dievai mum nušvietė protą ir sugebėjom išsikrapštyt iš savo kaimo. Šitą mūsų išvyką pavadinčiau „Into the wild“ ir įgarsinčiau daina Eddie Vedder – Hard Sun.

Into the Wild. Formentor. Part 2

Kaip džiaugiuosi, kad nepasidaviau žmogiškiems žemiškiems instinktams ir nepasilikau miegot (o taip norėjau...). Būčiau pramiegojusi pasaulio valdovės jausmą, kai atsistoji ant uolos, matai kalnus, girdi tik žuvėdras ir jūrą. Buvimas Formentore užgniaužė kvapą. Jau vien važiuojant kalnų siaurais keleliais (kaip Monikos bosas sakė „Hay muchas curvas“. Neslėpkim, įdomiai skamba lietuviškai) oda bėgo šiurpuliukai. Išlipus iš autobuso, nusprendėm tiesiu taikymu eit prie vieno didžiausių Maljorkos švyturių, nes mum taip pat įdomu pamatyti kitą salą iš ten. Einam einam dykumos keliu. Karšta. Mašinos beveik nevažiuoja. O mes einam be galo be krašto. Ėjom tol, kol supratom, kad iki švyturio yra 11km ir mes švyturį pasiektume turbūt naktį. Tada gimė puiki idėja – apsisukti ir eiti atgal. Nenuėjom prie švyturio, bet pabuvom visiškai laukiniam paplūdimy, kuriame nėra viešbučių, tik laiveliai plaukioja, žuvėdros klykia ir mes su Moni einam. Einant pajūriu nutiko pats baisiausias dalykas, koks galėjo nutikti mums vidury buvimo Maljorkoj – Monika įmetė fotoaparatą į vandenį. You go, girl. Bet kadangi buvo taip gražu aplink, tai spjovėm į tą fotoaparatą ir ėjom giliau into the wild, kol priėjom galinį tašką. Atsisėdom, beveik apsiverkėm iš grožio, suvalgėm iš restorano vogtus ir mano darytus „Šarūnės dvigubus cheesburgerius“. Tada Monika sako einam maudytis (mes maudymosi kostiumėlių savo tai nepasiėmėm). Velniop. Kam tada tas hipio raištelis ant galvos? Rengiamės ir einam maudytis. Nusimaudėm ir einam po truputį visos šlapios link autobusų stotelės (į paskutinį autobusą). Einam paplūdymiu taip ypatingai lėtai. Monika pažiūri į telefoną, kiek valandų. Super, liko 15min. BĖGAM! Diena baigėsi su happy end: spėjom į autobusą ir dar į vakarienę.

"Tai surask merginą gražią, šviesiaplaukę, mėlynakę. Tapkite gėlių vaikais"

Kad ir kaip nesinorėtų rytais keltis į darbą (šįryt Peppe sako: „Porque estas triste?“. Koks tonto jis yra. Atsakymas pats paprasčiausias – „No me gustan mananas“) ir kad ir kaip užknisa dirbtinai šypsotis ir apsimesti, kad viską supranti vokiškai, gyvenimas Maljorkoj yra gražus.

"It`s a big hard sun. Beating on the big people, in the big hard world" va taip va.

Chupitos besitos,

Mieguista Š