Šiandien, liepos nežinia kokia diena yra didi diena, nes šiandien aplankėm savo supermarketą ir nusipirkom ŠOKOLADO. Paskutinį kartą šokoladą valgiau Vilniuje. Kaip aš tiek ilgai galėjau ištverti be jo, tai dabar jau atrodo nesuvokiama. Kit Kat – „Tomate un respiro y gana un tour around Europe“. Ne paslaptis, kad nesu aš iš tų laimingųjų, kuriems sekasi, taip kad valgydama šokoladą jaučiausi tokia laiminga lyg keliaudama aplink Europą (nors su Peppe vis dar kiekvieną savaitę žaidžiam kažkokį daiktą panašų į „Teleloto“). Kaip vis dėlto ne daug reikia žmogui iki pilnos laimės.
Dar iki laimės trūksta ramybės, valgant pusryčius ir pietus. Per pusryčius negalima normaliai pavalgyti, nes Peppe prisigalvoja visokių darbų, kuriuos man aiškina, kaip padaryti savo šaukiamuoju tonu ir dar po to 10 kartų klausia „comprendes???“, „entiendes????“. Si si. ENDIENDO.COMPRENDO. Mhm. Okey. Košmaras, o ne pusryčiai. Geri sultis, o tau šalia ispanišku rėkiamuoju tonu aiškina ir bajeriukus mėto. Nė vienos ramios minutėlės. Tada ateina pietų metas (mūsų su Moni mėgstamiausias iki šiandienos). Ateinam ramiai pavalgyt į virtuvę. Ne ne ne. Pasirodo neramiai. Ateina Moni šaunusis linksmuolėlis bosas su meistru Juanu ir užsiveda ispaniškus bajeriukus mėtyt: „Fue la noche loca? Fue a Skau?“. Ha ha ha. Va tada tai tikrai pagalvoji go away, leave me alone. Šiandien kažkaip net nesmagūs tie jų bajeriukai, tai Moni palikau likimo valiai vienai su jais ispaniškai prikolint, o aš ramiai kaip pelytė po šluota bandžiau suvalgyt savo salotas (tikrai nepavyko likt nepastebėtai).
Liko dar pusė vasaros, o ramių pietų ir pusryčių čia jau jaučiu, kad nebebus. Užtenka vieną kartą nueit į „Skau“ (legendinį barą, apie kurį kiekvieną vakarą kalba mano virėjas Juaquin ir visi kiti aplinkiniai). Kiekvieną mielą vakarą Juaquin „Vas a Skau?“, „No“. Ryte tada susilaukiu klausimų „Anoche fiesta? Discoteque?“, „No“. Kai visi aplinkiniai kalba apie „Skau“, tai galvojam su čekėm, kad būtinai reikia išbandyt, nes vis tiek mūsų kaime yra 2 kabakai, tai reikia išmėgint, kad galėtume sakyt, kad ten tikrai nėra ko eit, o ten TIKRAI daugiau neisim.
Pirma, padarėm klaidą, kad ten ėjom, kai kitą dieną reikėjo į darbą. Tai buvo pati blogiausia idėja. Antra bloga mintis buvo eiti išgerti vyno į piceriją, kurioje dirba prancūzas, įsivaizduoujantis esąs mūsų draugas. Trečia bloga mintis buvo nuėjus į Skau fotkintis. Ir kuo toliau, tuo labiau daugėjo tų blogų minčių. Labai smagu būna naktį, kai šoki visą laiką. Kristina atsitempia mane iš vidurio šokių aikštelės, sako einam fotkintis su menedžeriu mūsų. O, sveikas Juanai! (Ryte ateina į restoraną menedžeris: Hola, que tal? Aš: Bien, gracias). Tada parbėgu pas Nikolę: JUAN WAS YESTERDAY IN SKAU WITH US??? Nikolė: YES (laughing). Viskas dar būtų buvę tikrai normalu, jei nebūčiau susimovus ryte. Pareinu po Skau namo. Galvoju reikia užsistatyt žadintuvą 7:30h, nes 8.30h turiu jau būt darbe. Nusistatau. Pasitikrinu dar penkis kartus, ar tikrai nusistačiau. CHECKED. Miegu. Žadintuvas suskamba 7.30h. Kažką paspaudžiau ir miegu toliau. Tada prabunda Moni ir sako: „Šarūne, o tu neturėtum būt darbe?“. Įdomu, kiek valandų. 8.47h. Oooo estupendo! Geriau ir būt negali. Vėluoju į darbą pas PEPPĘ. Šiaip tai būčiau miegojus, jei būtų reikėję kur nors kitur eiti, bet kadangi darbas šaukia vergus, tai sumušiau savo visus rekordus ir per 2 min susiruošus išbėgau. Bėgdama užsimečiau liemenę, susisegiau plaukus ir užsisagsčiau marškinius. Atbėgu į darbą jau iš tolo šaukdama BUENOS DIAS Y PERDON!!! Peppe pažiūri į mane savo keistu žvilgsniu per akinių viršų ir sako: „manana a las 7”. Po to „kodėl šiandien neusisšukavai?“. Dios mio, gi BĖGAU į darbą. Susišukuoti plaukų jau nebespėjau, mielasis mano Peppe. Galvoju gerai gerai, tik tu daugiau nieko man nesakyk. Ateisiu nors ir 6. Aišku, patyčių neiššvengta. Visą mielą kalendorinę dienelę raudonavau nuo jo bajeriukų. Diena buvo kaip niekada ilga. Baigėm darbą su Nikole 11h. Pasivaikčiojom pakrante ir parsliūkinom į savo chatą. God, save me from this kind of days!
Vis dėlto, kaip gerai, kad mano šefas turi humoro jausmą ir dar labai gerai, kad aš jam patinku, nes kitaip gyvenimas taptų pragaru, o toks jau tapo Nikolei mano bendradarbei. Taip kad net nelaimingiesiems kartais sekasi (ta prasme man ir ta prasme iš dalies sekasi).
Įrašinėju dainą special for you, Honey B. Taip kad dar vienas darbas iš sąrašiuko - CHECKED!
Šalin miegus ir vamos a trabajar.
„It feels so right! Now hold me tight tonight!!!“
2011 m. liepa 15 d.
Estoy muy cansada.
Š
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą