Dar sakoma, kad rytas protingesnis už vakarą. Tai irgi pasitvirtino. Nors prabudus ryte dar norėjosi verkt ir padejuot M į ausį ir prikimšt jos galvą visokių nesąmonių. Taip ir padariau 6h ryto, kai kėliausi į darbą, o M prabudo pasilabinti, nes vakar jai grįžus 1h nakties sugebėjau jai tik išlementi labas pridvisusiu balseliu. Taigi, pasibėdavojau truputį ir iššliaužiau į savo pragaro virtuvę (tiesiogine to žodžio prasme). Išėjau keliolika minučių anksčiau, tam kad spėčiau parymoti dar ant jūros kranto.
Anksti anksti ryte, kai dar tik keletas sveikuolių vokiečių senukų būna atsikėlę ir jau turškiasi jūroj, galima patirti mažą stebuklėlį. Kai atsisėdus matai prieš akis beribę skaidriai mėlyną jūrą, medituojančius pavienius žmones, rūku dar apsitraukusius kalnus kažkur toliau, o vėjas kedena palmes, tada 10min sėdžiu stebukle. Walking on a dream. How can I explain. Talking to my self...Taigi, toks užslėptas pliusas mano darbo. Reikia anksti keltis, tam kad patirtum stebuklą. Antras pliusas mano darbo – jis baigiasi 9h (turėtų baigtis) ir tada galima patirti antrą stebuklą prie jūros. Sėdi ant smėlėto kranto, vanduo ramiai ošia, žvaigždės plieskia, kažkur šiek tiek toliau švyturys kviečia. Tada taip pat galima patirti stebuklėlį. Sudėjus visus mažus stebuklėlius galbūt gausis vėliau STEBUKLAS (gaila, kad nepasiėmiau savo HP reikmenų rinkinuko, dabar jo labai prireiktų, nes su burtų lazdele taip pasidarbuočiau, kad maža nepasirodytų).
Taigi taigi taigi, o didžiausias šios dienos netikėtumas yra tas, kad šiandien aš jau po truputį kylu Peppes akyse. Šįryt jau mažiau susimoviau. Leido man pasidaryt kavos su pienu ir netgi liepė eit pavalgyt. O galų gale JIS pasakė PERFECTO. Šį kartą vėl parbėgau pas M. Juk mes visiškai nematom viena kitos!! Susitinkam tik nuo 12h iki 4h, einam pavalgyt pietų į kažkokį vergų sandėlį (bent jau valgyt gaunam kavinės maisto, o ne duonos su vandeniu). Todėl oficialiai skelbiam, kad pietų metas yra geriausia dienos dalis! Tos 4h yra pačios nuostabiausios, nes:
- nereikia dėvėti uniformos
- nereikia kalbėt laužyta ispanų kalba
- nereikia klausytis brouken ingliš
- einam valgyti (arbūzų, melionų, mandarinų, žele su grietinėle ir pabarstukais ir t.t.)
- galim pasiguost viena kitai
- einam gaudyt bangų
- nematau Peppes
- niekas nesako Soralla, mira. Piensa. Fijate.
- galima tieiog gulėti
- ir dar daug mažų džiaugsmelių
I saw suuuunshine today (like everyday)! Šiek tiek pagražėjo gyvenimas po pusės šiandienos. Tik dar neaišku kokia bus antroji dienos pusė, kuri prasidės lygiai už 1h ir 18min. Ooooooh, lordy, my troubles so hard...
2011 m. birželis 23 d. 16:45val.
La machina en Esapna siepre tiene que cantar (sakyčiau originaliai vergoviškai išsireikšta).
Kaip jau minėjau – puiki pradžia pusė darbo. Antra pusė šį kartą taip pat nusisekė! Kas galėjo pagalvoti, kad man gali sektis. Net aš netikėjau. Peppe tikrai geros nuotaikos šiandieną. Gavau pirmus arbatpinigius 3, 70 eurų. Buvau gera šiandien. Peppe ne tik arbatpinigių davė, bet net ir Fantos. Jaučiuosi iš Pelenės Elenytės pakilusi į aukštesnį lygmenį. Geras jausmas, neslėpkime. Parbėgau namo, pavalgiau savo suvyniotą vakarienę (nieko gero nespėjau šį kartą pagriebt: kažkokie makaronai su kažkuo, vištiena ir agurkai...tipo meksikietiška virtuvė šiandien, ha ha ha). Nejaučiu kojų. Vos paeinu. Užbėgau pas M į barą. Užtaisė man Cuba Libre. Jos viršininkas vyriausias barmenas (nepamenu vardo) pademonstravo savo puikias lietuvių kalbos žinias: tienes que darme bučinys ir davė kažkokio gėralo. Labai puikiai svaido ispniškus juokelius, kurių pusės aišku nesuprantu, bet juoktis dirbtinai jau išmokau, tai todo esta bien.
Let me take you down cuz` I`m going to strawberry field...Strawberry fields forever.
Praėjus pirmai normaliai dienai, kurią jau galima pavadint ne disastrous, bet noramal arba casi bien, pagaliau galima sugrįžt prie stebuklėlių jūros krante. Vėjas išpūs tas visas negeroves iš galvos ir Sonralla nupūs iki rytojaus ryto 6h. Pagaliau Maljorkos vėjas atpūtė Šarūnę iš kito kranto su gėlėta suknele, hipių raištuku, šalikėliu, o svarbiausia, kad nuostabusis salos vėjas nupūtė kažkur į kitą krantą mano uniformą. Pagaliau! Lygiai vidurnaktį bėgsiu ir M išlaisvinsiu iš Pelenės spastų kaip kokia fėja ir atsitempsiu čia, kad ir jai išpūstų vėjas visas negeroves. There was a lovely day...Stargazing again.
Vėjas taip pučia, kad jau net vėsu Maljorkoj ant jūros kranto...kas galėjo pagalvot. Vėjas nori mane ryškai nupūst į kitą krantą, bet aš tvirtai įsikibus į gultą ir dar nežadu niekur iš čia pajudėt.
You and me. You and me. Nobody, baby, but you and me (the sea and me). You and meeeee, babyyy...
Dainuoju viena sau a la playa. Niekam čia niekas nerūpi. Vis tiek esu įsitikinusi, kad dainuoju geriau ir bent jau įvepiančias dainas, nei parsidavėliai čia dainuojantys kavinėse apgailėtinas dainas senukams ir šnekantys vokiškai. Liūdna paklausyt. Tikrai.
So we meet again after several years. Several years of separation. Movin` on. Movin` around...say ooooooooooohhh I could never belong to you!
Kad ir kaip bebūtų blogai, būna ir blogiau, tad metu depresiją.
Su šypsena,
Š.
2011 m. birželis 23 d. 23.00h
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą