Šiandien ta diena, kai įkvėpimo nėra.
Šiandien iš vergovės parbėgau jau ne iš džiaugsmo, kad baigėsi darbas, bet iš nevilties, kad niekas nematytų. Parbėgau, nusimečiau savo *********** uniformą, kuri dar nuo pusryčių kažkieno Nutela išsitepė, bet koks skirtumas, jei jau būt bomže, tai būt iki galo. Nusimetusi uniformą, pamačiau save veidrodyje ir tada supratau, kodėl tie ispanai virėjai mano kolegos man vis liepė pasižiūrėt į savo kojas. Esmė tame, kad apsisaugoti nuo nuostabaus raudonumo man nepadėjo net pats stipriausias kremas nuo saulės (E visiškai buvo teisi, sakydama, kad grįšiu raudona ir strazdanota). Nėra ko čia ir norėt. Reikia susitaikyti su mintimi, kad Šarūnės būna baltos, o Sonrallos būna pusiau raudonos.
Svyra rankos. Pirštai atsisako rašyt. Internetas baigsis už 1,5h, nes mat nusipirkau šiandienai Wi-fi už 5 eurus. Baigsis internetas, baigsis mano ryšys su pasauliu. Nieko tokio. Šią visą vasarą pasirodo teks būti disconnected. Sonralla, mira. Sonralla, ven aqui! SONRALLA. Viena nuostabiausių kalendorinių dienelių ever. Ilgai kažkodėl aš čia aklimatizuojuosi. Ir grįžusi TIKRAI nenorėsiu dirbti kavinėje, dirbdama vis prisiminčiau savo piktąjį dėdę Peppe, kuris ir sugalvojo man Sonrallos vardą. Ir kuris gainioja mane ne tik po visą restoraną, kavinę, bet dar ir po jo požymius. O neduok tu dieve, jei užmirštu ką nors kur padėt, tai tada ir prasideda EVERY DAY, CADA DIA...tas yra dedamas ten, anas ana ten.Aqui, alli. Šiandien tikrai pasijutau kaip per filmus, kai rodo, kaip mergina ateina pirmą dieną dirbt į kavinę ir jai nutinka patys kvailiausi dalykai. Tai vat man šiandien buvo taip pat. Vietoj staltiesių atnešiau paklodžių. Pasiklydau restorano rūsiuose ir mane milijoną kartų aprėkė Peppe. O Peppe irgi įdomus. Išsitraukia "Camel" cigarečių. Užsirūko. Peleninę pasideda ant vežimėlio (kur maistas vežamas) ir varinėja su visu vežimėliu ir cigarete per restoraną. Kad jį kur galas. Metu Peppę. Breathe in. The Cinematic Orchestra - Breathe
Su sūriu vandenėliu.
Š
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą