Skelbiu tikrą gyvenimą Maljorkoj pradėtą. Tokį, koks ir turi būti – siempre fiesta y siesta! Jo atidarymas prasidėjo šeštadienį. Mūsų Can Picaforte fiestų metas prasidėjo ir prasidėjo kaip reikiant – FIESTA A LA PLAYA. Brendi sau per smėliuką basom kojom, muzika groja, jūra ošia, žvaigždžių kaip niekad daug (beje, ne tik žvaigždžių, bet ir žmonių). Pagaliau išnyko vokiečių kalba. Aplink krūva besivoliojančių smėlyje ir šokančių ispanų. Širdis neapsakomai džiaugės. VAMOS! VAMOS! Tai buvo viena laimingiausių naktų dar todėl, kad pagavau 3 žvaigždes, brendant pajūriu 4h ryto. Pamiegojau lygiai 2h ir 6h jau kėliaus į darbą. Į darbą kartu su kylančia saule – kaip žavu. Negalėjau patikėt pati savimi, kad miegojau tik 2h, bet negalėjau praleist tokio įvykio! Būčiau padarius diždiausią klaidą.
Beach party 2.30h. Pasižiūriu į laikrodį – ne kažką. Sakau reikia varyt miegot. George sako: „You`re 19 or 90?“, Monika: „Seriouslly...“. Okey. That`s the spirit. Taip ir būna, kai pamiegi 2h ir eini po to į darbą ir po to dar pamiegi 2h siestą ir 2 tampa magišku skaičiumi, išgelbėjusiu kūną nuo atsitrenkimo į kokį stulpą ar stalą ar dar į kokį nors daiktą.
Kitą fiestą galima taip pat beveik pavadinti „beach party“ tik su gimtadienio atributais. Kristinai mūsų čekei sukako 24 metai. Reikia atšęst būtinai! Nupirkom su Monika šampano butelaitį ir knapsojom valandą, kol sulaukėm 00:00h – HAPPY BIRTHDAY! CUMPLEANOS FELIZ! Ir lekiam maudytis jūron 00:30h. Vanduo baisiai šiltas. Tą naktį Can Picafortas mūsų tikrai nekentė, bet buvo taip žavu, kad tiesiog nebuvo laiko kada galvoti apie kitus viešbučio ir miesto gyventojus.
Trečią fiestą labiau pavadinčiau ne fiesta, o siesta. Tai diena, kai sužinojau, kas iš tikrųjų yra el dia libre, o tiesa tokia, kad ji yra tokia: atsikeli ryte, nueini pavalgyt pusryčių, grįžti į kambarį, įsijungi filmą „Pabėgusi nuotaka“ su mintim, kad už 5min vėl užmigsi, tada vėl prabundi pirmą valandą (su mintim, kad reikia eit pavalgyt pietų), bet jų nevalgai, nes per daug greitai reiktų ruoštis. Tą dieną atradome savo Can Picaforto nuostabiąją pusę. Praėjusios visas neskoningas kavines ir parduotuves atradom tikrąją pusiau laukinę miesto dalį, kurioje bangos taškosi į uolas, kalnai atrodo ranka pasiekiami ir vėjas gairina odą bei velia plaukus. Įsimylėjau savo Can Picafortą tądien.
Ketvirta fiesta atrodė gražiausiai – „Hippie party“. Taip žaviai visi atrodė su platėjančiom kelnėm, ilgais plaukais, gėlėtais akiniais ir hipiškom sielom mūsų viešbuty. Būtų buvę visai tobula, jei DJ DANY būtų grojęs „Take it take another little peace of my heart...“ arba bent jau „The Beatles“, nes tikrai jaučiausi kaip būdama dainoje Bee Gees – Stayin` alive su ilgais blondiniškias plaukais. Tiko man vakar tikrai daina „Jeigu tavo sileoje tamsu lai la la la, tu jautiesi vienas tarp visų lai la la la, tai surask merginą gražią, šviesiaplaukę mėlynakę, tapkite gėlių vaikais“ (na gerai, tiko man tik „šviesiaplaukė“ ir „gėlių vaikai“). Žinoma, kadangi čia Maljorka ir DJ DANY yra „nerealiausias DJ ever“, tai kaip visada grojo „patys geriausi hitai“. Bet kam rūpi, kai aplinkui visi šoka iškėlę PEACE.
Que bien se vive en Mallorca!
Beje, įsimylėjau iš naujo Janis Joplin. Niekaip nepaleidžia ji manęs nuo šiol.
Besos para todo el mundo.
Paz y amor,
Š
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą