2011 m. rugpjūčio 6 d., šeštadienis

La gente esta muy loca

"Viva la fiesta. Viva la noche. Viva Espana. LA GENTE ESTA MUY LOCA" (taip būna, kai vyksta Mojito fiestos mūsų viešbutyje, nusileidus keturiais aukštais žemyn)
Tikrai gyvenant Maljorkoj tampi dar labiau loca/locita, nes smegenys visiškai atsijungia ir nebefunkcionuoja taip kaip turėtų. Matyt tai nelabai gerai, nes bus sunku grįžti į civilizaciją. Tai suvokiau vakar, kai valgant pietus mūsų nuostabiajame valgomajame užtraukėme dainą "Ring of fire"  + vokiška versija, kuri tiesą pasakius nelabai gražiai skamba. Dar faktą, kad atbuko smegenys patvirtina mūsų išmintingieji pokalbiai su virėju Juaquin, kurie skamba maždaug šitaip (beje, jis su manim šneka robotuko balsu , bandė ir mane išmokyt, bet aš kažkokia nevykus, nemoku taip):
- Soraya!
- Que pasa?
- Estas loca
- No, Juaquin, TU estas loco. Estas mas loco en "Dunamar".
Tokie pokalbiai vyksta 5 kartus per 10 minučių. Taip kad "la gente esa muy loca".
Mano virėjas Juaquinas tikrai yra išmintingas vyras. Kasdien jis pažeria šventos išminties, kurios neįnoma paneigt: "Una copa del cuerpo de Christo es muy bueno, pero dos - no. Tienes una botella para mi?". Vyresnių klausyti reikia. Cada noche una copita del cuerpo de Christo. Amen.
Jei tai, kad išgirdus dainą "Hotel California" dainuojant pražilusiam dėdei su barzda ir brazdinant pusę velnio gitara pasidaro gera, reiškia, kad ausims, sielai ir širdžiai kažko trūksta? Ne kažko iš tikrųjų. Tikrai labai ne kažką eiti  pro šalį ir girdėti, kaip panos traukia Lady Gagos dainas (nieko prieš Lady Gagą) ir jau taip traukia, kad griūk negyvas. Dar ir kaip liūdna paklausyt. Taip liūdna, kad net svyra rankos, linksta kojos ir ašaros byra.
Visa tai atskaičius tapau labai mokyta mergaite. Tapau tikra profesionale. Dabar moku ne tik grindis plaut ir lėkštes nešiot, bet ir barmeno padėklą su stiklinėm nešiot, tobulą cafe cortado daryt (pagyrė mane Juanas) ir picą kept. Kylu karjeros laiptais. Nesitveriu džiaugsmu. Liejasi per kraštus džiaugsmeliai (NOT).
Bilietų į savo gimtinę neturiu, tai gal pasilikt Maljorkoj, tikrai kas nors priglaustų tokią "profesionalę" "Anglijos chuliganę" (Peppes naujas sugalvotas vardas) su išsitaškiusiais marškiniais, bet vis tiek "pati gražiausia viešbučio mergaitė".
Beje, vienas didžiausių viešbučio ir darbo restorane privalumų yra tas, kad kiekvieną rytą Juanas iškepa bandelių. Kasryt Šarūnė savo skranduką pradžiugina dar karštu krusanu (šito turbūt ir pasiilgsiu).

Skiriu šią dainą sau, Moni, Georg ir tiems, kurie sako "Que bien se vive en Mallorca":
Johnny Cash - Ring of Fire

Beveik išsilydžiusi iš karščio,
Š

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą