Gimtajame sodžiuje

Mūsų likusi kelionė praėjo beveik sklandžiai. Tik už 4 atspausdintus lapus sumokėjom 12 eurų, bet nėra ko stebėtis, nes juk keliavo Monika su Šarūne. Nepaisanmt to pasiekėme Vilniaus oro uostą anksčiau negu vidurnaktį ir bėgome tiesiai į išsiilgusius mylinčius glėbius su namine sriuba ir lietuviška duona. Mūsų kelionė namo truko daugiau negu 28h, bet nepaisant to, dar likusį kelią namo (kol pasiekėm geltonąjį namą) pasakojau tėvams neužsičiaupdama apie Maljorką. Dabar, kai liko tik pasakojimai ir prisiminimai viskas atrodo taip toli ir svetima, o ir šaltukas čia taip spaudžia. Leidžiantis į Vilnių, pilotas praneša "Vilniuje labai geras oras. 10 laipsnių". KĄĄĄĄ???? Grįžau su basutėm, vis dar laikanti viduje Maljorkos saulę, o čia mat Vilniuj 10 laipsnių. Que fuerte!!!
Grįžti nenorėčiau, bet nežinia kodėl išvykstant, lipant į taxi, Soraya apsiverkė. Matyt todėl, kad suvokė, kad vasara baigiasi ir metas grįžti į realybę. Kad vasara baigėsi, tai jau spėjau pajusti. Taip pat spėjau pajusti vėl kultūrinį šoką, grįžus Lietuvon. Laukiant skrydžio į Vilnių, eilėje stovint kartu su lietuviais, nebemokėjau elementariausio "atsiprašau".
Kagi kagi, sveikas lietuti bei sveiki lietaus žmonės. HOLA!!!
Man regis tai mano paskutinis įrašas. Keista, net širdį suspaudė (matyt todėl, kad groja Angus and Julia Stone).

Mano paskutinės dienos. Paskutiniai kartai. Paskutinės akimirkos netelpa niekur, bet šiek tiek ištraukiau ir įdedu čia:

Paskutinis pirmadienis, bet pirmas kartas, kai naudojau skėtį Maljorkoj!

 Paskutinė vakarienė ir HASTA NUNCA, DUNAMAR!!!

 Pakutinis išsimaudymas jūroj ir uniformos pažeminimas (po to uniformą gražiai įdėjau į šiukšlių maišą ir išmečiau):

 Paskutinė fiesta:

Ir išsikrovė fotikas.

Soraya tikrai atsisveikina su visam.
Angus and Julia Stone fone.

Gracias a blogspot!
Besos!!!!!

Šarūnė, gulinti lietuviškoj savo lovoj.

Ciao, bella!

Pusę kelionės namo beveik įveikėm. Na, neskaitant to, kad dabar sėdim Milano oro uoste, turim pervažiuoti per visą miestą ir nusigauti į kitą oro uostą, tada tikimės, kad gausim savo bilietus į Vilnių ir tik tada dar lauksim savo skrydžio pusę dienos ir galiausiai skrisim pas mamą su tėčiu į glėbį. Ilga kelionė dar nusimato. Nors jau viena naktelę Barcelonos oro uoste įveikta. Miegojom prabangiai – gavom SOFUTĘ!!!

Ak, tas bomžų gyvenimas, kai valgai batoną, pavogtą iš „Dunamaro“ su vandeniu ir ieškai sau vietos ant grindų ir radus laisvą sofutę nušvinta pasaulis.

„How does it feel.to be without home.like a rolling stone..“

PASTEBĖJIMAS. ACHTUNG. Atsidūrus Milano oro uoste, jaučiasi, kad atsidūrei vienoje mados sostinių. Čia yra mažiau mergaičių, kurios rengiasi vienodai baisiai (ta prasme taip kaip Ispanijoj) ir yra daug vyrukų su kostiumais, skrybėlaitėm ir gražiais akiniais. Ay, pero que fuerte! Muy fuerte.

Oro uostai – antri namai. Me encanta.

Žiovaujanti,

Šarūnė

2011 m. rugsėjis 8 d. 11:17h

Paskutinė diena Ca`n Picaforte

The Middle East – Lonely.

Tai diena, kai nežinai, kur dėtis. Atrodo, kad yra tiek daug su kuo atsisveikinti, bet nesinori kišti nosies iš kambario. Reikia atsisveikinti su:

• Jūra
• Smėliu
• Saule
• Cafe con leche/ Mojito/ Daiquiri de fresa (t.y. su viešbučio baru ir jo varpeliu)
• Neskaniu maistu
• Ledais
• „Dunamar“ ir jo pragaro virtuvės vaikėzais (Juanu, Juaquinu, Danielium, PEPPE(!!!!!!!!), Kati, Sančiu, Migueliu)
• „Picafort Beach“ ir visais jo privalumais (smėlėta lova 2,5 mėnesių, beore erdve kambaryje, Tolo loco, Celia barbe, Eugenijos išskirtiniais šokio judesiais, išprotėjusia virtuve su čekiškais keiksmažodžiais, pačiu blogiausiu menedžeriu, kurį esu mačiusi savo gyvenime, visais administratoriais...)
• Čekiškais keiksmažodžiais (na pičiu, do pirdel, sacra...)
• „Ciao Ciao“ picerija
• „Skau“ ir visais nuostabiausiais vasaros hitais: „Danza kuduro“, „Give you everything tonigt“, „Raviosa“...Skamba tai galingai.
• Mojito fiestom
• Išprotėjusiais laisvadieniais
• Raudonu „įdegiu“
• UNIFORMA (!!!!!!!!!!!)
• Išsekimu po darbo
• El cuerpo de Christo con Juaquin
• KALNAIS (!!!!!)
• Ca`n Picaforto kaimeliu
• VOKIEČIAIS turistais (!!!!!!!!!!!)

Liūdniausia tai, kad reikia atsisveikinti su vasara. Hasta luego! Išskėčiam skėčius ir keliaujam į gimtąjį sodžių.

Johnny Cash – Highway Patrol Man

Chupito besito,

Soraya/ Šarūnė

                                                                                                            2011 m. rugsėjis 7 d.

Vienas mano mėgstamiausių posakių byloja – kaip diena, taip naujiena.

Šiandienos (priešpaskutinės dienos) naujienos tokios:

Lyja. Lyja. Lyja. Pirmą kartą po tokio ilgo laiko pasijutau beveik kaip namie. Ėjau gatve su megztuku, skara, batukais ir Juano skolintu “Grupotel” skėčiu. Važiuojant namo iš Alcudios supratau, kad ne taip ir pasiilgau to jausmo, kai važiuoji autobusu Vilniuje, už lango tamsuma ir niūruma ir dar kankina žinia, kad grįžus namo maistas negaruos ant stalo, o jį teks pačiai pasigaminti, o pasigaminus tiesiog įsivaizduoti, kad labai skanu.

JIS atneša JAI skarą.

Pradedame pažindintis su Milanu, nes tai juk irgi labai gražus miestas (nepaisant to, kad jame pilna snobų, kalbančių itališkai). Bandau susitaikyti su mintimi, kad man ten patiks. Pora mėnesių Maljorkoj, pora – Milane. Po kokių metelių galbūt kaip nors ir parsigabensiu namo, tik nežinia iš kur. Galbūt už kokio pusmečio, kai būsiu kur nors Manhattane ir bandysiu vėl nusipirkti bilietą į Vilnių, likus 2 dienom iki skrydžio, sužinosiu, kad iš Milano į Vilnių wizzair neskraidina Šarūnės, o tada ir vėl iš Milano pirksiu bilietą kur nors, galbūt į Havaną ir taip viskas kartosis be galo be krašto, kol nuspręsiu, kad man nelemta skristi per Milaną. „Mama, aš tikrai visų pasiilgau, bet dabar nusprendžiau padirbėti Milane „Prada“ mados namų valytoja, gal pasiseks kaip Maljorkoj ir pakilsiu karjeros laiptais“.

No tengo dinero, pero tengo sueño.

Šiąnakt tikrai sapnuosiu mamos blynus.

Sulijusiom smegenim,

Šarūnė

2011 - 09 - 05

Sodžiaus link

Paskutinio laisvadienio išvakarės:

Can Picaforto kita pusė – rojus žemėje.

Keistas barmenas, kuris neduoda menu (kas keisčiausia – JIS KALBA ANGLIŠKAI, pasirodo čia dar yra išsilavinusių žmonių).

Suoliukas.

Žvaigždynai.

Ramuma.

Tyluma.

Uostas.

Laiveliai.

1 pagauta žvaigždė (be noro).

Jimi Tenor – Stargazing.

2011 m. rugpjūčio 29d.

Paskutinė darbo diena:

Diena pradėta su šampanu (SALUT už tai, kad aš baigiu ir už tai, kad ateinanti savaitė „Dunamare“ bus košmaras, kaip sakė Juaquinas).

Siestos metu net man buvo per daug gera nuotaika miegui (jos metu pagaliau pamačiau, kas ta SORAYA – Celia buvo jos koncerte ir rodė video, nesigailiu, kad nebuvau jame).

Paskutinė vakarienė pasipuošus paskutinį kartą savo nuostabiaja uniforma ir kai sakant vokiečiams „Bis morgen“ galvojau „Hasta nunca“.

Šventinė vakarienė su Nikole, Kristina, Monika ir boracho Danieliu mano nuostabiajam restorane - SALUT!

Šarūnės/Sorayos maudynės jūroje kartu su uniforma, o po to išdidus įėjimas varvančiai į viešbučio barą (rudenį Maljorkoj jūra tokia pat šilta kaip ir vasarą).

Priešpaskutinis kartas „Ciao Ciao“ ir pasimatymas su Jimy. „50ct para ti, Jimy“, „No, para mi nino“ (que fuerte!).

Priešpaskutinis kartas „Skau“, „Barracudoj“, „Charly“.

Naktinis/rytinis pusiau priverstinis (you know what I mean, Moni) pasivaikščiojimas a la playa su maišytais anglais.

4:30h „Picafort beach“ solita.

Ay, pero que fuerte. Muy fuerte. Ufff.

Tengo sueño.

Buenos noches o buenos dias!

Angus and Julia Stone – Red Berries (su žaviai skambančia lūpine armonikėle).

Hasta luego,

Soraya NO MORE!!!!!

2011 m. rugsėjis 5 d. 05:09h